trumparankis

trumparañkis, -ė adj., smob. (2) Š, NdŽ; L, LTR(Vlkv) kurio trumpos rankos: Trumparañkėm duona kišt [pečiun], didžiapilvėm malkas nešt Prng. Ilgapirštėm reiks skripkuoti, trumparankėm būbnan duoti (d.) Brb.